remesninkas

remẽsninkas (-nykas SD330), -ė smob. (1), remesniñkas (2) Skr; Lex45, Q243, H183, R190, N žr. remestininkas: A remẽsninkas kad gabus yr, a tas nėr gerai? Pgg. Toks remesnykas visada duonos turės Vj. Miesčionys, remesnykai, laukinykai ir prastieji žmonės BPII212. Remesnykai … aptašinėja DP575. Apie vagystę tą turėsi remesnykams į akis sakyti Vln6. Ant darbo numanai gerą remesninką MŽ338. O Seraja pagimdė Joabą, tėvą luomos remesnykų Ch1Krn4,14.